Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 metų veiklos ataskaitos ir analitinės apžvalgos „Demokratinės visuomenės informavimo kultūros plėtros gairės" pristatymą. Šią informaciją pristatė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

Žurnalistų etikos inspektoriaus ir jo vadovaujamos tarnybos misija - užtikrinti, kad visuomenės informavimo srityje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiga - prižiūrėti, kad nebūtų pažeidžiami visuomenės interesai - teisės gauti teisingą, objektyvią ir nešališką informaciją, taip pat kitų žmogaus teisių (garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų) apsaugos pusiausvyra.

Pasak G. Ramanauskaitės, praėjusiais metais žiniasklaidoje dominavo pasaulį užvaldžiusios pandemijos tema, skatinusi visuomenę domėtis politiniais ligos valdymo sprendimais, ligos plitimu, padariniais, rizikomis, moksliniais tyrimais. Lietuvai susidūrus su migracijos iššūkiu, didelis dėmesys skirtas ir šiai temai. Vyravusiame socialinių aktualijų kontekste fiksuotas dezinformacijos ir neapykantos kurstymo socialiniuose tinkluose aktyvėjimas.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos viena pagrindinių funkcijų - nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus. Ataskaitoje pažymima, kad 2021 m. gautų skundų skaičiaus didėjimas stabilizavosi (2021 m. - 325, 2020 m. - 408). Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai buvo kreipiamasi dėl internete paskelbtos informacijos - gauti 282 skundai, iš jų dėl socialinių tinklų paskyrų gautas 101 skundas, 18 skundų gauta dėl vaizdo dalijimosi platformoje „Youtube" paskelbtos informacijos. 2021 m. priimti net 72 sprendimai, kuriuose vertinta socialiniuose tinkluose („Facebook", „Youtube", „Instagram", „TikTok") paskelbta informacija. 54 sprendimuose nustatyti pažeidimai. Kalbant apie bendrą visų skundų skaičių, garbės ir orumo gynybos asmenys siekė dažniausiai (gauta 117 skundų).

2021 m. fiksuotas neapykantos kalbų ir dezinformacijos šuolis socialinėje erdvėje. Tarnyba gavo 51 prašymą pateikti išvadas dėl neapykantos kurstymo viešoje erdvėje. Tai beveik 2,5 karto daugiau nei 2020 m. 2021 m. neapykantos kalbos apraiškų daugiausia pastebėta po publikacijomis, nagrinėjančiomis LGBT temą. Inspektorės nuomone, be kita ko, tai susiję ir su politinės darbotvarkės kontekstu - Partnerystės įstatymo projektu ir Stambulo konvencija. Niekinimas arba tyčiojimasis iš asmens ar asmenų grupės, skiriamos seksualinės orientacijos pagrindu 2021 m. nustatytas 105 kartus, kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti seksualinės orientacijos pagrindu nustatytas 61 kartą, kurstymas diskriminuoti seksualinės orientacijos pagrindu nustatytas 65 kartus.

Žurnalistų etikos inspektorė sakė, kad yra ypač svarbu suvokti, jog daug žmonių gyvena „kitoje" informacinėje erdvėje, ir pastebėjo, kad asmenys, buvę Rusijos informacinėje erdvėje, yra įtikėję dezinformacinių šaltinių skleidžiamomis sąmokslo teorijomis. Beje, dezinformacijos pasekme laikytas ir mažiausias vakcinuotų gyventojų skaičius tuose rajonuose, kuriuose gyventojai informaciją gavo iš Rusijos visuomenės informavimo priemonių. Todėl, pabrėžė inspektorė, ypač atsižvelgus į šiandieninį karo Ukrainoje kontekstą, yra būtinas visuomenės kritinio mąstymo ugdymas ir gebėjimas atpažinti dezinformaciją, taip pat rinktis objektyvią informaciją. G. Ramanauskaitė atkreipė dėmesį, kad 2021-ųjų metų ataskaita teikiama karo kontekste, kai akivaizdžiai matomas atotrūkis tarp demokratinėmis vertybėmis pagrįstos ir autoritarinio režimo valdomos žiniasklaidos.

Rubrika Nuomonių barometras yra SRTRF projekto dalis