Nuomonių barometras

Visų svarbių sisteminių permainų tikslas - skatinti aukštesnę kokybę srityje, kurioje diegiamos reformos. Esminis klausimas vertinant pastarųjų dvejų metų pokyčius švietimo sistemoje - ar inicijuoti pokyčiai sudarė prielaidas atsirasti geresnei švietimo kokybei? Seimo narys Arūnas Gelūnas išskyrė penkis svarbiausius pokyčius, įvykusius per šį laikotarpį.

1 pokytis: ilgesni mokslo metai

Pirmasis ryškus, nors ir dalinis, o ne sisteminis pokytis - mokslo metų ilginimas.

„Ši iniciatyva man atrodė gera ir galėjusi atvesti prie teigiamų pokyčių, jei ja būtų tinkamai pasinaudota. Deja, mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams nebuvo tinkamai iškomunikuoti argumentai, jie nebuvo gerai supažindinti su kitų šalių patirtimi ir pavyzdžiais, tad iniciatyva buvo labai priešiškai sutikta ir, Lietuvos moksleivių sąjungos nuomone, kol kas nedavė laukto teigiamo rezultato", - ilgesnius mokslo metus vertina liberalas.

Švietimo ir mokslo komiteto narys akcentuoja, kad ilgesni mokslo metai padėtų tolygiau paskirstyti mokymosi programą ir atostogas, moksleiviai geriau įsigilintų į temas, sumažėtų mokymosi krūvis ir padaugėtų poilsio.

„Vasaros pradžioje tėvams nereikėtų jaudintis, ką veikia jų atžala kol tėvai dirba. O ir milžiniška trijų mėnesių pertrauka tarp mokslo metų pedagogiškai yra netikslinga - moksleiviai pamiršta daugiau. Manau, kad ilgesnių mokslo metų iniciatyva neabejotinai turi teigiamo potencialo", - akcentuoja A. Gelūnas siūlydamas organizuoti tolimesnį dialogą su mokytojais.

2 pokytis: kodinis pavadinimas - MEDUS

Mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos (MEDUS) diegimui Lietuvos mokyklose nuo šių mokslo metų parlamentaras nepritarė ir balsavo „prieš". Jo nuomone, valstybė „valstiečių" iniciatyva buvo priversta prisiimti finansinę naštą išlaikyti prastai sukomplektuotas mokyklų klases, nors anksčiau šią problemą žadėjo spręsti savivaldybės.

„Šią iniciatyvą kol kas galima vertinti tik a priori, nes ji realiai dar nepradėta įgyvendinti. Tačiau galima pagrįstai galvoti, kad ji neprisidės prie švietimo kokybės gerinimo ir mokytojų motyvacijos didinimo. Ekspertai ją vertina kaip papildomą mokytojų darbo biurokratizavimą - mokytojams, dirbantiems prastai sukomplektuotose mokyklose teks skrupulingai registruoti visus papildomus darbus, kurie leistų gauti geresnį darbo užmokestį. Be to, reforma patvirtinta likus vos dviem mėnesiams iki naujų mokslo metų pradžios - dėl tokio skubotumo švietimo sistemoje sukelta tikra panika", - sistemą kritikuoja politikas.

Daugiausia tai - mažų regioninių miestelių mokyklos, kurios dėl demografinės krizės ir emigracijos neteko daug mokinių. Seimo nario nuomone, sprendimas skubotai įdiegti MEDŲ tik pridengia esminę švietimo sistemos problemą - faktą, kad laukia neišengiama regioninių mokyklų tinklo pertvarka.

3 pokytis: mokytojų rengimo sistemos pertvarka

Pedagogų rengimo sistemos pokyčiai turi galimybių iš esmės teigiamai paveikti visą švietimo sistemą, įsitikinęs liberalas.

„Užuot koncentravus mokytojų rengimą viename šiuo metu savo veiklą stabdančiame Edukologijos universitete, mokytojai bus rengiami trijose vietose: VDU, VU ir VU padaliniu virstančiame Šiaulių universitete, kuriame specialiųjų poreikių pedagogai sėkmingi rengti ir anksčiau. Nuo šio esminio pokyčio sėkmės didele dalimi priklauso visos Lietuvos švietimo sistemos likimas", - neabejoja Švietimo ir mokslo komiteto narys.

A. Gelūno manymu, sunku atsakyti, ar edukologijos studijos sugebės pritraukti geriausius abiturientus ir ar bent iš dalies bus pradėtas įgyvendinti vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų - iki 2025-ųjų paversti mokytojo profesiją prestižine.

4 pokytis: prestižo grąžinimas profesiniam mokymui

Svarbi iniciatyva - noras grąžinti bent dalį prestižo ir patrauklumo profesiniam mokymui.

„Jis buvo nepelnytai nuvertintas ko gero dėka dar sovietmečiu įsigalėjusios klišės, kad tik blogiausi eina mokytis į profesines mokyklas. Jei ši iniciatyva būtų bent iš dalies sėkminga, Lietuvos paslaugų rinka ir pati švietimo sistema reikšmingai praturtėtų", - teigia parlamentaras.

5 pokytis: Trečiojo amžiaus universitetų veiklos užtikrinimas

Paskutine, tačiau ne prasčiausia iniciatyva politikas įvardija siekį užtikrinti Trečiojo amžiaus universitetų veiklą.

„Pastangos geriau užtikrinti mokymosi visą gyvenimą sistemos funkcionavimą galėtų pagerinti vyresnio amžiaus žmonių būklę visuomenėje, o ypač - oresnės ir pilnavertiškesnės socialinės būties pojūtį", - sako Seimo narys.