2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Algirdas Kavaliauskas: Gyvenime, žiniasklaidoje kalbos išdarkymai įgauna įvairias grimasas

2022-11-10
 
Algirdas Kavaliauskas

Algirdas Kavaliauskas

Dr. Algirdas Kavaliauskas,
LŽS narys

Netektys, skriaudos, skausmas, ašaros...
Pripratimas didelis dalykas. Pavyzdžiui, žiniasklaida vis primena, kad pakeltos kainos dar kils. Žmonės, gal ne visi, pripranta ir naujas dideles kainas priima kaip savaime suprantamas. Ir taip kartojama, pratinama...
Lietuviams žinomas posakis: šuo ir kariamas pripranta. Žinoma, liūdna. Gaila gyvuliuko. Laimė, tai tik posakis. Prie blogio negalima priprasti. Negalima, bet norima pripratinti.
Realybė tikrai žiauri: pavyzdžiui, iš lietuvių norima atimti savastį - gimtąją kalbą. Ne bet kaip atimti, o su aukščiausių šalies institucijų ir asmenų pagalba. Paskui tie galbūt gaus kurio nors užsienio valstybės prezidento sveikinimą... Žinoma, tai nėra paprasta naikinti savus, rizikuojama, jog sekančiuose rinkimuose nebus išrinkti. Tačiau, matyt, rizikuoti, dėl jiems žinomų priežasčių, apsimoka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinė kalba - lietuvių kalba. Asmenį liudijantys dokumentai pildomi valstybine kalba. Tai dalis mūsų identiteto. Tačiau, kaip pranešė žiniasklaida, tai nesutrukdė Vilniaus rajono teismui įpareigoti atitinkamas institucijas asmens dokumente, kuris, kaip minėta, pildomas valstybine kalba, rašyti lietuvių abėcėlėje nesančią raidę. Matyt, toliaregiams teisėjams buvo žinoma, kad ateityje Lietuvos Seime bus siekiama asmenvardžiuose įteisinti įvairius diakritinius ženklus. Negana to, kad išdarkyti vardai ir pavardės, darkomi vietovardžiai, istorinės realijos... Kaip rodo gyvenimas, lietuvių kalbos sudarkymas tęsiamas ir numatytas tęsti. Vyresni senjorai įsitikinę, kad naujai išrinktas Seimas turės darbo ištaisydamas dabartinio socialinius politinius akibrokštus.
Gyvenime, žiniasklaidoje kalbos išdarkymai įgauna įvairias grimasas. Štai "Auksinio proto" vienas vedėjų surado gyvą žaidėją gyvai pasireiškusį... Nepaliko įspūdžio. Gyvas. Va, kai surengs negyvėlių žaidimą, tada, manau, bus įspūdinga.
Arba sporto varžybų komentatorių kalbos taisytini kalbos momentai: ko tik ten nerasime, nuo blogiausių a la rytis komentarų su dėjimais į krepšį iš viršaus (lyg metama ne iš viršaus, bet išskiriami tik dėjimai!, ligi užvažiavimo iš alkūnės į galvą. O jau tie apsukų didinimai ir bėgių perjungimai ko verti! Net ekonomistai susigundė didinti apsukas ir perjungti bėgius, bet, matyt, ne tuos bėgius perjungė, jei ekonomika ritasi žemyn.
Per pastaruosius kelerius metus tik iš sporto komentatorių kalbos šiukšlyno rotacija, potencialas ir t. t. išrinkome jų kelias dešimtis, kurių lietuvišką atitikmenį kaži ar žino patys jų propaguotojai. Spaudoje jiie yra paaiškinti. Bet dabar mažai kas paiso paaiškinimų: užkliuvo varčios ir vėl iš pradžios Taip laikas nuo laiko klaidos kartojamos.
Įstrigo atmintin sutikta garbaus amžiaus buvusi mokytoja. Ji sielvartavo, kad klausantis kai kurios žiniasklaidos, dėl svetimžodžių lietuvių kalboje gausos, prikištų kur reikia ir nereikia, netaisyklingo tarimo, kirčiavimo, net gramatinių klaidų, - girdint tokią hibridinę kalbą, norisi verkti kruvinomis ašaromis. Matyome, kad taip sielvartaujama ir verkiama tik dėl labai svarbių dalykų.
Ji labai kritiškai apibudino, vertino, jos nuomone, neveiklią Valstybinės lietuvių kalbos komisiją, kuri snaudžianti. Ir esą neaišku, kas jos narius pažadins iš letargo.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovas yra pastebėjęs, kad mes, lietuviai, savo kalbos nemylime, negerbiame. Tačiau ar tuo pačiu nepasižymi ir minėta komisija? Ką ji padarė padėčiai taisyti? Yra jos priimti ir paskelbti dokumentai, kurių, pvz., LRT nepaiso, o komisija nepaiso to nepaisymo. Sakykime, slavizmas vnuk - anūkas (anūkė, proanūkėliai ir pan.) komisijos dokumentuose nurodytas kaip nevartotinas svetimžodis. Juodu ant balto parašyta! Tiesa, vieni paiso nurodymo, kiti ne, pvz., LRT nepaiso. Gal jie negramatini? Atsiranda ir tokių pat negramatnų užtarėjų: matote, žodis jau plačiai paplitęs, į dainas įpintas, gal jo nebelieskim...
Prisimenu pokario Šiaurės Rytų Lietuvos kaimą. Vasarą vyrai, bernais vadinami, paruošdavo jaunimo pasilinksminimui kurio nors ūkininko kiemą ar kitą jaukesnę vietą, jaunimas susirinkdavo į vadinamas vakaruškas. Mes, vaikai, užsikardavome ant tvorų, klausydavomės muzikos, dainų, žiopsodavome kaip savo sueigoje vyresnieji linksminasi, kol kas nors iš vyresnių mūsų neišvaikydavo į namus miegoti.
Dažniausiai muzikanto atokvėpio valandėlėmis, ir ne tik, bernai užtraukdavo vieną kitą dainą, retoje kurių nebūdavo mėlynų vasilkų. Iš rugių palaukės atnešdavo savo išrinktajai vasilkų, kuri nusipindavo vainikėlį ir išdidžiai užsidėdavo ant galvos. Vasilkos, mėlynos vasilkos, rodos, amžiams įėjo į mūsų bendrinę kalbą. Arba dainuškose populiari mėlyna, nebalinta, nebalinta, zacirka (miltinis patiekalas), dėl menko kaloringumo nerekomenduojama bernams... Kaip rodo istorija, nei dainos, nei dainuškos nepadėjo šiems ir daugeliui kitų svetimžodžių išlikti mūsų bendrinėje kalboje.
Žmonės ne gyvuliukai, kuriems nei šilta, nei šalta dėl žmonių išsigalvojimų, net ir perkeltine prasme, tačiau jie, žmonės, nepripras prie smurto nei fizinio, nei moralinio. Tikrai nepripras! Bet vis atsiranda tam tikrų niuansų. Dabar yra vienas, mano supratimu, klaidinantis aspektas: anksčiau gindami gimtąją kalbą priešinomės okupantams, o dabar visi savi, kam, kuriai, kuriam priešintis? Neapibendrinu, suprantama, kalbu ne apie visus plunksnos kolegas. Pasipriešinti beraščiams ar mažaraščiams pranešėjams, diktoriams, vedėjams, įvairiausio plauko redaktoriams, nemokantiems lietuvių kalbos, kurie išlaikomi, pasak pačios žiniasklaidos, nežinia iš kieno kišenės, yra sudėtinga suprasti... Tik galima spėlioti kieno interesams jie atstovauja, kam tarnauja ir ką gina, todėl teršia mūsų kalbą.
Neseniai skaičiau publikaciją, kurioje samprotaujama, kad vnuk-anūką gal jau įteisinkime kaip savą, suprask, lietuvišką. Iš tikrųjų keista logika! Jeigu LRT ir toliau kas savaitę po keliasdešimt kartų reklamuos, garsins ar kitaip mums bruks tą slavizmą, gal atsiras ir daugiau juo susižavėjusių. Tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija kol kas juo nesusižavėjo ir nerekomenduoja jo vartoti. Ir, mūsų supratimu, ne valia niekam to nepaisyti.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-12-06 11:58
 
 

Komentarai (4)

Jūsų el. paštas

Apolinaras J.

2022-11-22 11:54

Aš visiškai ir vienareikšmiškai pritariu gerbiamo Algirdo Kavaliausko mintims; kai kada, nebeiškentęs lietuvių kalbos šiukšlinimų, ir pats brūkšteliu vieną kitą kritinę mintį. Ir vis galvoju, kur ir kiek dabartiniai plunksnos darbininkai (gal pagal J. Baltušį) buvo mokomi ar patys mokėsi taisyklingai lietuviškai rašyti ir kalbėti. Todėl su didžia padėka prisimenu Vilniaus Universiteto dėstytojus Vandą Maniukienę, Joną Balkevičių, Juozą Pikčilingį, Kazį Ulvydą ir kitus garbius šviesuolius, kurie buvo itin reiklūs studentams, kad šie, palikę Universitetą, neliktų beraščiai visomis prasmėmis - ir rašydami, ir kalbėdami, ir įdėmiai sekdami kalbininkų rekomendacijas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ipolitas Skridla

2022-11-17 12:35

Ačiū kolegai Algirdui Kavaliauskui,ginančiam lietuvių kalbą nuo svetimžodžių.Būkime sveiki.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Feliksas Saulevičius

2022-11-14 17:31

Per LRT radiją - kalba baisi.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Onutė Kastanaitė

2022-11-10 18:09

Pritariu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media