2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Algirdas Pateckas: Klaipėdietiškos istorijos ir kareiviškos dainos prie statinės

2020-04-23
 
Dainius Ručinskas,
LŽS narys
Jau taip įprasta, kad imant iš naujų knygų lentynos leidinį pirmiausia pasidomime apie autorių. Pasirodo, kad mūsų pasirengtos apžvelgti knygos "Klaipėdietiškos istorijos ir kareiviškos dainos prie statinės" yra Algirdas Pateckas, gerai žinomas vyno ekspertas ir rašytojas.
Nepriklausomoje Lietuvoje jis pirmasis pradėjo rašyti apie vynus ir gėrimo kultūrq, dirba specializuotose žurnaluose.
Konsultuoja ir moko prekybos ir viešojo maitinimo darbuotojus. Jis nuolat keliauja po vyno šalis, mokosi, renka informaciją.
Kaip šių eilučių autoriui sakė knygos autorius, jo noras kuklus: pasidalinti autentiškais savo prisiminimais apie tarpukario, po antrojo pasaulinio karo ir vėlesnio laikotarpio Klaipėdą.Tai nėra nei oficiali, nei nuosekli miesto istorija, tik jo gyventojų istorijos ir istorijėlės, spalvingos ir vaizdingos tiek, kad nejučiom sudomina skaitytoją uostamiesčio gyvenimu.
Klaipėda visą laiką buvo atskiras nuo Lietuvos, kitoniškas miestas. Po karo jo kitoniškumas buvo unikalus: oficialūs šaltiniai teigia, kad Raudonosios Armijos užimtoje Klaipėdoje tebuvo tik keli gyventojai. Atvykėliai iš Lietuvos vadino jį vokišku, atvykėliai iš Rusijos -vakarietišku. Jo vakarietiška išvaizda ir rusiškas - tarybinis gyvenimo būdas labai kontrastavo. Iš Rusijos ir kitų respublikų atsikraustė ne šviesuomenė, bet didžiausia dauguma tikriausi proletarai, kurie atsinešė savo kultūrą, ne visada mums artimą.
Daugiausiai gyventojų ilgai buvo rusakalbiai. Miesto gyventojų visuomenė ir gyvenimo būdas pradėjo formuotis visiškai iš naujo. Lietuviams prie to reikėjo labiau prisitaikyti. Žingsniai link lietuvybės gaivinimo ir įtvirtinimo buvo lėti ir maži, bet atkaklūs. Ne staigios permainos, bet kasdieninės pastangos ir plečiama apgalvota veikla formavo lietuvių tautinę savimonę iki nepriklausomybės atgavimo.
Autorius norėjo per savo patyrimus ir įspūdžius parodyti, iš ko ir kaip formavosi pokario Klaipėdos visuomenė, kaip kūrė savo miestą.
Nuotaikingos kareivių dainos, užrašytos1938-1940 ir pirmą kartą atspausdintos, suteiks smagumo ir kultūros tęstinumo bei tautos dvasinės bendrystės pajautimą.
 
KOKIĄ GAUSIU
Tetervinas ūžia mala,
O lakštutė šoka
Neprotingas tas bernelis
Kurs mylėt nemoka.

 

Keikias pempė po karklyną,
Pučiasi sau baisiai.
Apsivedęs, Dievas žino,
Kokią velnią gausiu.

 

 

Žvirblis riečia uodegytę.
Zylė neria į lazdyną.
Sena boba ar mergytė -
Ta pati birbynė.

 

 

Strazdas tartum girtas šoka
Prisilesęs pupų,
Vienas vaikas, kitas, trečias.
Dėl vargų pražūtų.

 

Beje, autorius knygos pradžioje labai raiškiai prisimena savo artimųjų žūtis nuo taip vadinamų liaudies gynėjų kulkų.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-04-23 16:45
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Dalia

2020-04-24 14:33

Nuostabu, grakščiai surašyta recenzija, taip ir norisi atsiversti knygą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media