Šiandien gavau vienos kolegės laišką apie tai, kad jau beveik dvi savaites nebeleidžiamas laikraštis "Kėdainių garsas" pasitraukė iš gyvenimo labai tyliai ir ramiai ir net žurnalistų bendruomenė pakankamai ramiai priėmė šį faktą. Kodėl taip yra?

Vasario 6 dieną laikraščiui "Kėdainių garsas" būtų buvę lygiai 88 metai. Labai gražus simbolinis skaičius. Tačiau gruodžio mėnesį galutinius sprendimus dėl laikraščio likvidavimo priėmę akcininkai, matyt, simbolinės datos jau nebenorėjo pasiekti.

Ir dabar visi gali viešoje laikraščio "Kėdainių garsas" Facebook paskyroje rasti štai tokį atsisveikinimo laišką:

Ilgaamžiškiausias Kėdainių rajono laikraštis atsisveikina su savo skaitytojais. Paskutinę metų dieną išeina paskutinis „Kėdainių garso" numeris. Nuo sausio 1-osios laikraščio leidyba nutraukiama.

Šiame numeryje atsigręžiama į praeitį. Publikuojamas 1926-aisiais išleisto paties pirmojo „Kėdainių garso" pirmasis puslapis. Pasakojama, kaip per beveik 90 leidybos metų laikraštis keitėsi ir tapo tokiu, kokį šiandien laikote savo rankose.

Čia - ir „Kėdainių garso" korespondentų atsisveikinimai su skaitytojais, ir paskutiniosios laikraščio redaktorės žodis.

Taip pat leidinyje rasite svarbiausių 2013 metų įvykių apžvalgą, rajono valdžios atstovų, įstaigų vadovų mintis apie paskutines valandas skaičiuojančius 2013 metus ir planus ateinantiesiems 2014-iesiems.

O atrodo dar taip neseniai ir šiam laikraščiui reikėjo žurnalistų. Kolegoms šią žinią siuntė ir Kauno žurnalistų bendruomenės lyderis Vidas Mačiulis. Bet jau tada kolega buvo labiau nei įžvalgus dėl dalies leidinių (šiuo atveju ir dėl "Kėdainių garso") perspektyvų. Štai Vido viešai iškeltas klausimas ir tuo pačiu prognozė:

Kėdainiuose keliskart daugiau nei žurnalistų yra verslininkų ir partijų, kurie šiais laikais ne tik laikraščius išlaiko, bet ir leidėjams, be abejonės, nurodo apie ką ir kaip reikia rašyti... Ar laikraščių saulėlydyje, nes prognozuojama, kad po dvidešimt metų jų nebeliks, rajoninių redakcijų žurnalistai ir toliau bus tik menkai apmokamos bei pagal savininkų užsakytą muziką šokančios „tarnaitės"?..

Todėl šiandien man dar kartą kilo paprastas klausimas - jei leidybą stabdo ilgas žurnalistikos tradicijas turintis laikraštis ir rajono žmonės netenka tokios vertybės, kas nutiko, jog dingo noras tą vertybę išlaikyti ir palaikyti? Atsakymas gali būti ir labai paprastas - politikai, kurie pradėjo kištis į laikraščio leidybos reikalus ir nužudė laikraštį.

Laikraštis savininkus keitė kelis kartus, pvz., 2012 metais vykusių parlamento rinkimų išvakarėse darbietis Vytautas Gapšys deklaravo ir jo žmonos Justės Pečeliūnaitės valdomas "Kėdainių garso" akcijas. O dar 2009 metais apie Darbo partijos įtaką leidinio leidybai rašė lrytas.lt. Jei atidžiai skaitytume šį straipsnį, tai rastume ir buvusios laikraščio "Kėdainių garsas" vyr. redaktorės Ingridos Marijošienės komentarus bei lrytas.lt įžvalgas:

Panašu, kad du laikraščius leisti viename regione, kad šie tarpusavy konkuruotų - ne itin išmintinga. Jei I.Marijošienė sako tiesą, kad „Kėdainių garsas" nėra gavęs jokių piniginių injekcijų iš pagrindinio akcininko ar su jo aplinka siejamų asmenų, galima daryti prielaidą, kad akcijų pirkimo sandoris kažkada buvo sudarytas tik tam, kad „Kėdainių garsas", neatlaikęs konkurencijos pasitrauktų iš rinkos, o iki to laiko neskelbtų tokios informacijos, kuri galėtų pakenkti V.Uspaskicho arba Darbo partijos įvaizdžiui.

Net jei tai tik sutapimas, visgi prognozė buvo labai labai taikli.

O "Kėdainių garso" uždarymas gali būti geras pretekstas rimčiau viešumoje diskutuoti apie ateityje laukiančias ir didesnes problemas žiniasklaidos rinkoje. Taip jau darė žurnalas IQ skelbdamas Lauros Čekanavičienės straipsnį "Agitacijų naštą partijai palengvina nuosava žiniasklaida".

Rubrika "LŽS ir NŽKA pirmininkas" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.