Penktadienį (sausio 3 d.) ryte telefonu bendravau su viena redaktore apie prasidėjusius 2014 metus. Smagiai pakalbėjome apie planuojamą vieną seminarą, apie leidybos reikalus. Ir apie teisinį kolegės persekiojimą. Ši istorija verta atskiro aptarimo.

Pradėsiu nuo to, kad jau kurį laiką šią redaktorę įvairiomis teisinėmis priemonėmis už elementarią kritiką persekioja valstybės tarnybos atstovas. Nors įstatymas tai draudžia daryti (persekioti už kritiką), bet tokį puolimą organizuojantiems asmenims, pasirodo, šiandien nėra jokios adekvačios bausmės.

Vardų ir pavardžių kol kas neminėsiu. Istorijos veikėjai netrukus, tikiuosi, bus vieši. O dabar apie esmę. Gavau vienos įstaigos, kuri nagrinėja minėtos valstybės tarno skundą dėl redaktorės ir dar vieno asmens veiksmų. Pacituosiu tik esminius dalykus, nes po kuklios ir argumentuotos kritikos valstybės tarnas užsimanė iš redakcijos reikalauti 45 tūkstančių litų. Štai kas tam tarnui nutiko, kai jis buvo pakritikuotas ir kodėl jis manosi galįs reikalauti tokios milžiniškos sumos:

"Bendravimo, pasitikėjimo problemų sukėlimo - pasitikėjimo savimi sumažėjimo ir pasitikėjimo žurnalistų profesijos atstovais, visuomenės informavimo priemonėmis praradimo, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis dėl suformuotos neigiamos numonės paie mane kaip nesąžinibngą bendravimo, dalykinį partnerį, prilipdytos nesąžiningo, argonatiško, nekompetetingo valstybės tarnautojo etiketės ir kt."

Toliau dar gražiau surašyta apie neteisingumo jausmo sukėlimą, emocinę įtampą, kančias, pažeminimus ir t.t.

Todėl entuziastingai pradėjęs šiuos metus kažkaip nejučia imu galvoti, ar galima žmogaus (ypač valstybės tarnautojo) sveiko proto ribas matuoti pinigais? Manau, kad galima. Šias ribas patys tarnai/tranai ir nustato. O užribis yra jau tada, kai dėl viešos kritikos valstybės tarnybos veikėjas ima reikalauti papildomų beveik 20 vidutinių atlyginimų dydžio pinigų, nes jo kritikuoti, pasirodo, nevalia . O toks veikėjas bent jau teoriškai už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus turėtų tvarkyti mūsų viešus reikalus ir turi mums tarnauti. Bet jis ennori tarnauto, o nori valdyti. Be jokios kritikos ar vertinimo. Nes jam nesmagu, nes jis blogai jaučiasi ir jam kritika "lipdo" etiketes. Bet ar sveiko proto žmogus gali taip reaguoti? Sveiką protą, šiuo atveju aš pateikiu kaip protingumo principo taikymą civilinėje teisėje. Kuo baigsis ši istorija, jau netrukus sužinosite su visomis detalėmis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-01-09 11:46

Atgal