Fotografija

2017 m. gegužės 23 dieną, 17.30 val., „Prospekto galerijoje" (Gedimino pr. 43, Vilnius) pristatoma fotomenininko Juozo Kazlausko fotografijų paroda SAVAITGALIS PRAGARE. Atidaryme dalyvaus kinotyrininkė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, LFS pirmininkas, fotografas Gintaras Česonis.

Kino istorijos aikštelė - vaizduose

Vienas maloniausių kino istorijos tyrinėjimo etapų - darbas su fotografijomis. Žvilgsniu ir pirštais panirti į atvaizdų iš kino aikštelės pluoštą - tai ne tik galimybė vizualizuoti archyviniuose dokumentuose išskaitytus, žmonių atsiminimuose išgirstus, vaizduotėje sujungtus pasakojimus, bet pirmiausia - galimybė išgyventi, išjausti. Rolando Barthes‘o žodžiais tariant, patirti „spectrum".

Lietuvoje kino aikštelės fotograf(i)ų profesinis tapatumas formavosi praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, Lietuvos kino studijai pradėjus nuosekliai kurti vaidybinę kino produkciją (nuo 1956 m.). Aktorių, akimirkų iš filmavimo aikštelės fotografijos atliko beveik tapačią anksčiau minėtajai funkciją - tikėtasi, jog patrauklus aktorės ar aktoriaus atvaizdas, įdomi filmo akimirka didins jo lankomumą. Fiksuoti filmo kūrimo akimirkas buvo privaloma, fotografijos buvo pagrindinė lydimoji medžiaga filmo į kitas SSRS respublikas sklaidoje. Kino fotograf(i)ų veikla (ką ir kaip fotografuoti) turėjo ir apibrėžtas užduotis. Besirengiant filmo kūrimui, reikėjo atlikti aktorių „fotobandymus", tokiu būdu tikrinta, kaip aktorius ar aktorė atrodo prieš kamerą (jo fotogeniškumas). Prasidėjus filmo kūrimo darbams, fotografai ir fotografės buvo neatsiejama kūrybinės komandos dalis, turėjusi užfiksuoti išraiškingiausius filmuojamo filmo kadrus ir „darbo momentus", t. y. kūrybinę grupę, jos darbą už kadro, o besibaigiant filmavimui - sukurti pagrindinių aktorių portretų seriją.

Šioje J. Kazlauzko kino aikštelės fotografijų serijoje filmo kūrimo procesas fiksuojamas nemechaniškai, teikiant dėmesį ne tik dokumentiniam lygmeniui (užfiksuoti), bet ir estetiniam, kuriame lengvai  atpažįstamas fotografo autorinis dėmesys erdvei. Kazlauzkas savo erdvine arka tarsi apgaubia kino aikštelės mizansceną ir jos dalyvius, skirdamas vaidmenį kiekvienam: režisieriui, operatoriui, apšvietėjui, kostiumų dailininkėms, grimerėms, aktoriams. Fotografijos dinamiškos, fiksuojančios judesį (ėjimą, grimavimą, repeticiją, pokalbį ir t.t.) - taip suteikiant ritmikos ir veiksmo lėtam, pauzėmis prisotintam filmavimo procesui. J.Kazlauzko kino aikštelės fotografijos tarsi ragina atsigręžti ir naujai pažvelgti į mažai kieno matytus kino istorijos atvaizdus. /Kino istorikė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė/

Pagarbiai,

Lietuvos fotomenininkų sąjunga

Lithuanian Photographers Association

+370 5 2611665,

+370 654 45020

lietuvos.fotografija@gmail.com,

www.photography.lt