2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Dialogai apie žiniasklaidą

*print*

Archyvas :: Audrius Siaurusevičius: ,,Visuomeninis transliuotojas privalo būti alternatyva masiniam skoniui”

2013-07-21
 
Audrius Siaurusevičius. Nuotrauka iš  žurnalo „Verslas ir politika“

Audrius Siaurusevičius. Nuotrauka iš žurnalo „Verslas ir politika“

Lilija Valatkienė

„Finansų krizės mano praėjusios kadencijos programoje nebuvo, tačiau gyvenimas - nenuspėjamas, teko su ja susigrumti ir išgyventi. Dabar esame teisingame kelyje - visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui. Mes privalome kurti produkciją, turinčią išliekamosios vertės, ir kartu tenka konkuruoti rinkoje",- sakė LRT vadovas Audrius Siaurusevičius. Jis tapo pirmuoju LRT generaliniu direktoriumi, kuris perrinktas antrai kadencijai.

Pasak LRT vadovo, rinkos ir konkurencinės aplinkos negalima ignoruoti, nes kol kas dalį pajamų LRT gauna iš reklamos. „Pagrindinis dalykas - penkerius metus buvusi kryptis, - kad kultūra yra prioritetas ir toliau išliks", -  neabejojo Audrius Siaurusevičius.

Jo nuomone, LRT sunkiausi laikai - jau praeityje, tad galima drąsiau žvelgti į ateitį. A. Siaurusevičiaus teigimu, pagrindiniame LRT televizijos kanale reikia ambicingesnio, konkurencingesnio tinklelio, kad jis geriau atitiktų žmonių lūkesčius.

A. Siaurusevičius žadėjo toliau ieškoti būdų optimizuoti veiklą. „Priminsiu, kad nuo 2009 m. sausio 1-os iki 2010 m. gruodžio 31-os LRT sąnaudos buvo sumažintos 30 mln. litų. Tai rezultatas, kuriuo galiu didžiuotis, ir galiu didžiuotis žmonėmis, kurie tai atlaikė", - tvirtino LRT vadovas.

Jis džiaugėsi, kad jau dveji metai iš eilės nacionalinis transliuotojas dirba pelningai. 2012 m. neaudituotas pelnas - beveik 2 mln. Lt. „Tačiau, kaip sakau, tai džiaugsmas pro ašaras, nes pelnas pirmiausia skiriamas krizės laikų įsiskolinimams grąžinti. Tai  mums neleidžia kurti ambicingesnės programos, dėl to kultūros kanalas, galima sakyti, be originalių laidų", - apgailestavo A. Siaurusevičius.     

Kaip apibūdintumėte LRT misiją?

Elementariausi dalykai yra apibūdinti įstatymų. Bendrąja prasme visuomeninis transliuotojas vienaip ar kitaip privalo būti alternatyva masiniam skoniui, masinei produkcijai. Tačiau neturime vengti ir kokybiškos pramogos. Žmonės, kurių netenkina komercinė produkcija, turi teisę rasti kažką kita.

Žinios, informacija yra mūsų transliacijų prioritetas. Tačiau yra mūsų šeši nišiniai kanalai, tokie kaip „LRT kultūra", „LRT klasika", „LRT Opus" ir t. t., kuriais mes transliuojame kitokią muziką (beje, esame vieninteliai Lietuvoje, kurie groja klasikinę muziką), rodome teatrų spektaklius, kalbame apie kitus dalykus nei masiniai reiškiniai.

Beje, žodžiu misija yra labai daug spekuliuojama. Jis yra labai patogus, į jį gali viską įdėti ir beveik visada galima įrodyti, kad misija neįvyko arba įvyko.

Ar misijos sąvoka kinta keičiantis Lietuvos visuomenei?

Keičiasi visas pasaulis. LRT savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 metų birželio, kai Lietuvoje buvo keli šimtai radijo aparatų. Anuomet šalia spaudos atsirado naujas  informacijos šaltinis. Dabar mes gyvename tokioje visuomenėje, kurioje kiekvienas turi informacijos savo telefone.

Šiandien informacija pasiekiama įvairiais technologiniais būdais. Prisiminkime, kad atsiradus Lietuvos televizijai 1957 metais, kino teatras buvo vienintelė vieta, kurioje galima buvo pamatyti kino filmą ar koncertą. Dabar ne tik filmus gali atsisiųsti. Internetas pilnas įvairiausios muzikos, informacijos ir patarimų. Jaunoji karta bėga nuo televizijos aparatų ir radijo imtuvų, nes jie patys gali sau susikurti savo radiją ar televiziją asmeniniuose kompiuteriuose.

Todėl ir akcentuojame, kad visus mūsų kanalus galima atrasti ir internete. Šiandien LRT, galima sakyti, yra kiekvienoje kišenėje, išmaniuoju telefonu gali ją įsijungti bet kada. Tai yra mūsų atsiliepimas į iššūkius.

Kokios  įtakos LRT daro emigracija, nedarbas?

Kelios apklausos aiškiai parodė, kad pagrindinis nuomonės formuotojas yra LRT televizija. Gal pramoginės laidos yra labiau žiūrimos pramoginiuose kanaluose, bet manyčiau, kad mūsų televiziją žmonės įsijungia norėdami pasitikrinti savo nuomonę. Tokiu būdu mes kaip ir atliekame savo vaidmenį.

Kalbant apie užsienyje esančius mūsų tautiečius, stengiamės, kad kiekvienas lietuvis  galėtų mus matyti, girdėti internetu ar palydoviniu kanalu.

Televizija nei grąžins namo, nei privers išvažiuoti. Ji gali tik atspindėti procesą. Emigracija yra tiesiog duotybė, reiškinys, kurio nebepakeisi. Manau, kad ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos strategija yra galvoti, ką daryti su šia problema. Kaip prisijaukinti žmones, kad jie nebūdami Lietuvoje, liktų Lietuvos žmonėmis? Šitie uždaviniai daug didesni, juos turi aprėpti įvairios sritys - nuo švietimo iki valstybinės politikos.

Aišku, galima numatyti tikslą susigrąžinti žmones, bet reikia galvoti ir apie tuos, kurie išvažiavo ir galbūt nebegrįš. Jie turi likti mūsų. O kalbėdami apie nedarbą, manau, kad mes viską labai sureikšminame. Visoje Europoje siaučia nedarbas, mes nesame kokie nors išskirtiniai.

Tačiau mes maži ir vis labiau traukiamės.

Yra dar mažesnių, kurie susiduria su tomis pačiomis problemomis. Be to, Europa dabar pasidarė tokia, kad nėra skirtumo, kur gyveni. Mes tikrai nesame šiuo požiūriu išskirtiniai. Visuomeninis transliuotojas gali parodyti, patarti, bet nepakeisti. Ir nereikia sau numatyti tokių tikslų.

Didysis laimėjimas Jūsų praėjusioje kadencijoje buvo LRT Mediatekos sukūrimas. Kokie didieji iššūkiai ir planai laukia per ateinančių penkerių metų kadenciją?

Mediateką galima laikyti laimėjimu, tačiau šis procesas tikrai dar nesibaigė ir jį reikia tobulinti. Manome, kad šiemet jau bus pasiekta 20 tūkstančių valandų archyvo medžiagos. Kitąmet - dar daugiau. Skaičiuojame, kad dabar videoarchyve turime apie 30 tūkstančių valandų. Dar yra audioarchyvas. Šitaip didiname lietuvių pasiekiamumą, kur jie bebūtų. Ši medžiaga yra puiki edukacinė pagalba, panaudojama mokymuisi.

Dabar kaip ir nusistovėjo 7 medijų sistema: LRT, LRT kultūra, LRT televizija, radijas, LRT klasika, LRT Opus ir portalas. Nebebus minčių apie mažinimus ir uždarinėjimus. Iš esmės tapome didžiausiu žiniasklaidos koncernu Lietuvoje, o tai yra didžiulė įtaka ir atsakomybė.

Visi praėjusios kadencijos prioritetai ir tikslai, kai siekėme būti transliuotoju, kurio nebaugu įsijungti, prie kurio nebaisu palikti vaikus, išlieka aktualūs. Pagrindinis akcentas buvo projektas „Triumfo arka", mados reikalu tapo pasikviesti klasikinės muzikos atlikėjus į bet kokį renginį. Tęsiame darbą toliau, norėdami įrodyti, kad aukštoji kultūra taip pat gali būti patraukli.

Žinių transliacija jau nebėra vien sostinės prioritetas (kaip sostinėje įsikūrusi žiniasklaida tampa vos ne Vilniaus žiniasklaida). Pasitelkę naujas technologijas, mes iš esmės galime prisijungti nuo bet kurio Lietuvos krūmo. Tam tereikia vienos kameros ir keleto priedų. O juk anksčiau turėjo važiuoti kilnojamoji televizijos stotis.

Šia kryptimi dirbsime ir toliau. Šiuolaikinė televizija yra brangi, tačiau sieksime kokybės, gero produkto, o mūsų atveju gero vaizdo negali sukurti be pinigų. Todėl ir teko kai  kuriuos projektus nutraukti, keisti dėl finansų stygiaus.

Gaila, kad šiuo metu turime sukti galvą, ne ką daryti, o kaip išgyventi. Tačiau juodžiausias laikas - praeityje, dabar reikia galvoti, kaip stiprinti programą, daryti ją patrauklesnę, įdomesnę. Juk šiuolaikinis žiūrovas turi didelį pasirinkimą internete, o ir kiekviename TV aparate yra per 60 kanalų. Todėl žmonės gali lyginti ir rinktis.

Ir lygina. Pasaulio mastu LRT žinios, jų turinys yra skurdokas, vangus. Ir jeigu „neprisiduri" informacijos iš kitų TV, radijo stočių ar interneto portalų, galima pagalvoti, jog gyvename kažkokiame kaime. Bet juk esame Europos centras!

Mes esame labai provincialūs. Aišku, naudojamės agentūrų informacija, tačiau reikia turėti daugiau savo korespondentų, kurie profesionaliai atspindėtų įvykius. Kita problema - kad žmonių, kuriančių kokybišką produkciją, labai trūksta. Lietuvoje juntamas ne tik gerų statybininkų stygius, trūksta ir žurnalistų, kurie galėtų atitikti XXI amžiaus žmonių lūkesčius.

Bet juk žurnalistų kasmet parengiama labai daug. Ko gero, daugiau negu jų reikia.

Vien parengti jų neužtenka. Taip pat neužtenka baigti žurnalistiką. Būti geru žurnalistu reikia daug daugiau, be to, ir turėti talentą.

Beje, dabar beveik pusė baigusiųjų žurnalistiką dirba viešųjų ryšių srityje, valstybinėse struktūrose. Žurnalistikos kokybė Lietuvoje yra itin aktualus klausimas.

Koks yra žurnalistų vaidmuo kuriant žinias? Pasyvių atspindėtojų laikai baigėsi.

Žinios - toks dalykas, kad žurnalistas neturi būti pats aktyvus jų dalyvis. Jis turi atspindėti tai, kas vyksta.

O kur tuomet yra mūsų komentatoriai?

LRT turi sėkmingą „Savaitės komentarų" ir kitas laidas. Bet ar reikia televizijai turėti daug komentatorių, kai šiandien jais jaučiasi iš esmės visi, kas netingi? Internete bet  kas gali rašyti ir komentuoti, kas tik galvon šauna. Ir jokių apribojimų, jokio filtro! Visi tapo komentatoriais...

Komentaruose jie parodo savo lygį. Galbūt jie iš dalies atspindi dalį visuomenės lūkesčių? Ta dalis galbūt kažko panašaus tikisi ir iš ekrano? Neretai iš kai kurių ekranų ir sulaukia panašaus lygio komentarų. Beje, tokie komentarai tenkina nemažą visuomenės dalį. Manau, kad ši problema yra didesnė  nei vieno transliuotojo.

Kaip pasikeitė žurnalistai ir žurnalistika Jūsų vadovavimo LRT laikotarpiu?

Mano tikslas nebuvo pakeisti žurnalistus. Nauji realybės iššūkiai, kita konkurencinė aplinka juos keičia. Kalbėdamas bendrai, norėčiau akcentuoti, kad kai kurių žurnalistų darbe jaučiasi neperskaitytų knygų kiekis. Ši problema prasideda dar mokykloje.

Nauja karta yra informacinių technologijų atstovai, bet tuo pačiu jie praranda daug ką labai vertingo. Žurnalistui reikia platesnio išsilavinimo...

Kokie LRT žurnalistai atitinka geriausiųjų kriterijų?

Pavardėmis nevardinsiu, tačiau galiu paminėti vieną žmogų, mūsų patriarchą Algimantą Čekuolį. Nepaisant labai garbaus amžiaus, tai žurnalistas, kuris vis dar sugeba sudominti žiūrovą. Šio žmogaus profesionalumu žavisi ir jo anūkų amžiaus jaunieji kolegos. Kad tokiu taptum, reikia ir talento, ir pastangų.

Kai kurie interneto kartos jaunieji kolegos mane maloniai nustebina, dėl to galiu į ateitį žvelgti optimistiškai. Matau, kad jie kitokie, laisvi, kito supratimo, kito akiračio. Iš jų gali išeiti (nesakau, kad jau yra) geri žurnalistai.

Kokie iššūkiai laukia LRT Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu? Kuo ketinate nustebinti ir praturtinti savo žiūrovus?

Maksimaliai stengsimės nušviesti, aktualizuoti Europos temą. Jau dabar atsirado laidų apie Europą, atgaivinome korespondentų punktą Briuselyje, ten dirba du žurnalistai. Transliuosime renginius, kurie vyks Vilniuje. Dalyvausime renginių vidiniame organizme, nes ten irgi labai reikės televizinės pagalbos. Nepatiriame sunkumų, kurie spaustų smegenis arba verstų drebėti. Mes įpratę, turime patirties, esame transliavę nemažai tarptautinių renginių, olimpiadų, čempionatų, konferencijų.

Aišku, darbo padaugės, bet kada jo nebuvo... Ramių vasarų LRT niekada neturėjo. Skirtingai nuo kolegų iš komercinių televizijų, kurie ramiau leidžia vasaras, mes turime vienyti pajėgas darbui. Darbas - mūsų nuolatinė būsena.

Daugybė žmonių dar ir šiandien prisimena A. Siaurusevičiaus sukurtą „Spaudos klubą". Jeigu dabar tektų vesti laidą, kokią pasirinktumėte?

Aš vedu laidą „Mūsų laisvės metai", bet jos profilis visai kitas. „Spaudos klubas" atsirado laiku ir vietoje. Dabar šiek tiek pasikeitė pati atmosfera, gimė daugiau pokalbių laidų, jos įvairesnės, o anuomet tokio pobūdžio buvo tik „Paskutinė kryžkelė" ir „Spaudos klubas". Aš kažkodėl galvojau, kad politika yra labai įdomus dalykas ir stengiausi tai parodyti žiūrovui. Lietuviai meluoja, kai sako, kad politika nesidomi. Jie labai ja domisi.

Bandyti grįžti į tokio formato laidą būtų didelė rizika, nes daug kas prisimintų aną laidą ir neišvengiamai lygintų. Nesakau, kad tai neįmanoma. Manau, kad su „Spaudos klubu" laiku sustojau, todėl iš tiesų ją daug kas prisimena. O atsiminimuose ta laida gal tampa geresne, nei iš tiesų buvo. Jeigu būtų iki šiol tęsiama, matyt, jau būtų gerokai įkyrėjusi. Savaitinė tiesioginio eterio laida - gana sunkus dalykas vedėjui, ypač jeigu jauti atsakomybę, keli sau tikslus padaryti ją patrauklia. Šalis mūsų ne per didžiausia, tad uždavinys nelengvas.

Šiandien man politika  tokia pat įdomi. Aš iš jos niekur nepasitraukiau, nenutolau. Politika man buvo hobis, taip ir liko. Jeigu reikėtų šią valandą vesti politinių aktualijų laidą, be didelio pasiruošimo galėčiau eiti į studiją. Kažką tikrai padaryčiau. Ir nebūtinai blogai, nes natūraliai tokiai laidai reikėtų ruoštis. Jeigu būtų toks iššūkis, nelabai išsigąsčiau, nes domiuosi ir orientuojuosi, kas vyksta politikoje.

Koks Jūsų laisvalaikio pomėgis?

Mano pomėgis buvo žurnalistika ir darbas. Iki šiol man visa tai liko nepakeičiama, neatskiriama nuo manęs, tad kitų pomėgių kaip ir nereikėjo turėti. Aš vis dar skaitau knygas. Skaitau daug, nors būna dienų, kai pajuntu skaitymo badą. Tarkime, ilgiau nepanaršęs internete, neperžvelgęs aktualijų, pasijuntu blogai.

Džiaugiuosi, kad pomėgis ir darbas gyvenime sutapo, nereikėjo nei medžioti, nei žvejoti. Esu laimingas, nors, tiesą sakant, dažnai nesuvokiu, kada baigiasi mano darbas ir prasideda pomėgio malonumas. Ir atvirkščiai.

Tačiau ir šeimai reikia laiko skirti. Juk negalite gyventi tarp savo darbo ir pomėgio.

Mano vienuolikmetis sūnus ir septynmetė dukra nesukuria galvos skausmo. Atrodo, mano dėmesio jiems netrūksta. Kai mažesni buvo, mėgdavo laidą „Gustavo enciklopedija", dabar jie - interneto gyventojai. Ten randa, ko jiems reikia.

Pagal vaikus galiu spręsti, kokia bus ateitis. Šitoji karta nuo mūsų labai skirsis, nekalbant apie savo senelių kartą. Todėl visos žiniasklaidos ateityje laukia milžiniškas iššūkis. Toks, kokį dar ne visi suvokia.

Kaip apibūdintumėte save trim žodžiais?

Sunkiausia - trim žodžiais. Dviem pasakyčiau - man pasisekė. Juk aš - optimistas.

 

Iš žurnalo „Verslas ir politika"

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-07-21 17:11
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Juozas

2013-08-05 15:59

Nacionalinį transliuotoją reikėtų palaikyti visomis išgalėmis. O mes tik kimbame.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

elektrikas

2013-07-27 09:26

O kaip ten su ta skydine buvo?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Neviernas

2013-07-23 11:30

Nelabai aš tuo tikiu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media