2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Dialogai apie žiniasklaidą

*print*

Archyvas :: Viktoras Denisenko apie Rusijos periodinės spaudos požiūrį į Baltijos šalis

2016-04-21
 
Viktoras Denisenko

Viktoras Denisenko

 

LŽS Tarybos narys, LŽS Vilniaus skyriaus narys Viktoras Denisenko šių metų vasario mėnesį apgynė mokslinę disertaciją tema „Rusijos periodinės spaudos požiūris į Baltijos šalis geopolitinių pokyčių kontekste (1991-2009)", išanalizavęs to laikotarpio populiariausius Rusijos periodinės spaudos leidinius („Argumenty į fakty", „Komsomolskaja pravda" ir „Izvestija).

Kolegos, kuriam vadovavo Žurnalistikos instituto prof. dr. Žygintas Pečiulis, tyrimas rodo, kaip kito Rusijos požiūris į Baltijos šalis. Autorius priėjo išvados, kad į Baltijos šalis periodinė Rusijos spauda žvelgia kaip į geopolitiškai vientisą regioną, atskiros Lietuvos, Latvijos ir Estijos temos pateikiamos kaip integralios vaizdinio dalys. Rusijos periodinėje spaudoje Baltijos šalių aktualijoms skiriamas nuolatinis dėmesys, bet kompleksiškai formuojamas negatyvus požiūris į šį regioną.

Kaip kilo sumanymas imtis šio mokslinio darbo?

Ši tema mane domino seniai. Vienaip arba kitaip stebėjau, kaip Rusijos žiniasklaidoje vaizduojama Lietuva ir kitos Baltijos šalys. Galėjau ne tik stebėti, bet ir lyginti su savo pojūčiais. Nesunku buvo pamatyti, kur ir kada yra manipuliuojama informacija, mačiau netikslumus, o kartais ir aiškiai angažuotą požiūrį. Natūraliai kilo mintis susisteminti tą medžiagą. Stebėjausi, kodėl niekas anksčiau nėra atlikęs panašaus tyrimo, tad kai nusprendžiau stoti į doktorantūrą - prisiminiau šią temą ir nusprendžiau, kad ją analizuoti būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga. 

Kas buvo sudėtingiausia rengiant mokslinį darbą?

Sudėtingiausia buvo surinkti visą medžiagą empiriniam tyrimui. Mes jau pripratome prie internetinio amžiaus patogumų, kai gali rinkti ir sisteminti medžiagą virtualioje erdvėje. Tačiau man reikalingi leidiniai buvo prieinama tik bibliotekose, teko perversti labai daug laikraščių, sugalvoti būdą, kaip efektyviai susisteminti, o po to ir išanalizuoti aptiktą medžiagą. Galiu tik paminėti, jog mano empirinio tyrimo pagrindu tapo 1727 tekstai. Iš tikrųjų negalvojau, kad medžiagos bus tiek daug, bet kai jau pradėjau ją rinkti - kelio atgal nebuvo.

Kaip atrinkote analizuojamus leidinius iš didelės Rusijos periodikos jūros?

Tai iš tikrųjų buvo gana sudėtingas tyrimo etapas. Iš esmės, atrinkau tris leidinius iš pačių populiariausių ir plačiausiai skaitomų 1991 metų leidinių sąrašo. Kitas svarbus kriterijus buvo tas, jog šie leidiniai ir vėliau liko tarp populiariausių ir skaitomiausių Rusijoje, nors, suprantama, kad vėlesniais metais bendras spaudos populiarumas gana stipriai smuko.

Ar išvados buvo Jums pačiam netikėtos?

Rezultatas buvo netikėtas iš dalies. Mano darbo pavadinime nurodoma, jog vertinu požiūrio kaitą atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius. Tačiau mano tyrimas parodė, jog geopolitinių pokyčių poveikis Baltijos šalių vaizdiniui Rusijos periodinėje spaudoje nėra toks reikšmingas, kaip aš galvojau. Darbe darau išvadą, jog požiūris į Lietuvą, Latviją, Estiją Rusijos periodinėje spaudoje yra giluminio pobūdžio, iš dalies susiformavęs dar iki tiriamo periodo, greičiausiai - dar sovietmečiu. Šiam požiūriui poveikį daro tam tikri politiniai mitai ir stereotipai. Atitinkamai ir geopolitiniai pokyčiai nelemia jo kaitos.

Kiek netikėta buvo ir tai, jog 1991 metais požiūris į Baltijos šalis buvo pozityvesnis, negu, pavyzdžiui, 1996 metais, kai Rusija dar bandė eiti liberaliosios demokratijos keliu ir potencialiai draugavo su Vakarais. Iš kitos pusės, tai galima paaiškinti istorinėmis aplinkybėmis - 1991 metais ir pati Rusijos Federacija, kaip Sovietų Sąjungos dalis, savotiškai maištavo prieš sąjunginį centrą. Vėliau gi Rusija vis labiau tapatinosi su žlugusia Sovietų Sąjunga, ilgėjosi sovietinės galios ir atitinkamos vaidmens pasaulyje.

Kaip kito Rusijos požiūris į Baltijos šalis?

Rusijos periodinės spaudos požiūryje į Baltijos šalis dominuoja neigiamos konotacijos. Lietuva, Latvija ir Estija vaizduojamos kaip gana priešiškos valstybės, kuriuose neva nuolat pažeidžiamos tautinių mažumų teisės. Šį paveikslą galima aptikti kiekviename iš mano tirtų laikotarpių. 2008-2009 metais toks vaizdinys radikalėjo. Jaučiasi, kad Rusijos valdžia, o kartu ir Kremliui artimi leidiniai, negali atleisti Lietuvai, Latvijai ir Estijai Gruzijos palaikymo per 2008 metų rugpjūčio mėnesio karą Pietų Osetijos teritorijoje. Piktdžiugiškai sutinkamos žinios apie globalios ekonominės krizės smūgius Baltijos šalims ir pan.

Pozityvus požiūrius į Lietuvą, Latviją, Estija yra labai silpnas, fragmentuotas. Jis beveik atsitiktinio pobūdžio, dažniausiai susijęs su nostalgija sovietmečiui ir Baltijos šalims, kaip „sovietinei Vakarų vitrinai". Pozityvesnis požiūris taip pat aptinkamas potencialiai depolitizuotų temų, susijusių su kultūra ar sportu, pateikime.

O kaip keičiasi šis požiūris dabar?

Mano atlikto tyrimo riba yra 2009 metai. Galiu tik numanyti, jog pokytis vyksta ir dabar - ir tikrai ne į gerąją pusę. Šiandien Baltijos valstybės dažnai minimos Ukrainos palaikymo kontekste, taip pat kalbant apie NATO veiksmus, nukreiptus į rytinės aljanso sienos stiprinimą. Moderni Rusijos propaganda nevengia plačiai skleisti savo sukurtus mitus apie Baltijos šalis kaip nacionalistines, rusofobiškas valstybes. Pastebėti tai nėra sunku. Iš kitos pusės, šie mitai tikrai nėra nauji. Jie jau yra įsitvirtinę masinėje Rusijos visuomenės sąmonėje, todėl juos taip lengva naudoti bei jais manipuliuoti.

O ką mokslinio darbo apgynimas keičia žurnalisto gyvenime?

Žurnalisto gyvenime jis iš tikrųjų nekeičia beveik nieko. Tai yra paralelinė visata. Šiandien aš migruoju tarp šių dviejų visatų - profesinio-žurnalistinio ir akademinio pasaulių. Galbūt dabar dažniau pradėjau atsidurti, taip sakant, kitapus diktofono, t.y. kolegos kreipiasi į mane kaip į tam tikrų klausimų ekspertą, pašnekovą. Be to, nenutraukiu ryšių ir su gimtuoju Vilniaus universitetu, dėstau kelis kursus Komunikacijos fakultete. Tačiau tuo pat metu nepalieku ir aktyvios žurnalistikos, vis dar jaučiu profesinį malonumą rašydamas publicistinius tekstus. Tad negaliu pasakyti, kad kas nors stipriai ar pastebimai pasikeitė.

Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės žurnalistiniame ir akademiniame darbe.

 

Kalbėjosi Daiva Červokienė

Rubrika Dialogai apie žiniasklaidą yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-06-30 13:19
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Vytautas

2016-04-24 11:51

Sveikinu Viktorą su sėkmingai užbaigta daktaro dizertacija.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media