Spaudos konferencijos

Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdybos sudaryta speciali Komisija tikisi artimiausiu metu parengti būtinus teisės aktų pasiūlymus, užtikrinančius ESBO ir Europos Tarybos spaudos bei žodžio laisvės standartus žurnalistų teisių apsaugos srityje. Tokia komisija buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 16 d. neeiliniame LŽS Valdybos posėdyje, kuriame buvo nagrinėjami klausimai, susiję su teisėsaugos veiksmais žurnalistų atžvilgiu bandant priversti juos atsklaisti informacijos šaltinius.

Neeliniame Lietuvos žurnalistų sąjungos posėdyje dalyvavę žurnalistai ir redaktoriai iš įvairių šalies regionų informavo kolegas apie nuolatinius jų teisių pažeidimus renkant informaciją iš vietinės valdžios institucijų. Pateikti faktai apie tai, kad rajonų valdžios sprendimais priimami žurnalistų teises ribojantys savivaldybių dokumentai, vienašališkai patvirtinamos akreditavimo taisyklės (pagal Visuomenės informavimo įstatymą turi būti tvirtinamos abipusiu susitarimu su viešosios informacijos rengėjais), vykdomas teisinis persekiojimas už kritiką, žurnalistai išvaromi iš viešų posėdžių, valdžios sprendimais steigiamos ir išskirtinėmis sąlygomis finansuojamos žiniasklaidos priemonės (tai yra draudžiama Visuomenės informavimo įstatymu), vyksta nesąžiningas viešųjų pirkimų dėl viešinimo paslaugų organizavimas.

Apie šiuos pažeidimus informuoja Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija bei redakcijos, įsikūrusios Kupiškyje, Anykščiuose, Gargžduose, Druskininkuose, Tauragėje, Alytuje ir kituose miestuose. Kolegas prabilti apie jų teisių pažeidimus paskatino STT ir kitų teisėsaugos institucijų elgesys su naujienų agentūros BNS žurnalistais ir dėl to viešai pareikšta solidari žurnalistų bendruomenės reakcija. Šiuo metu kai kuriems kolegoms dėl jų kritikos rajonų valdžios atstovai privataus kaltinimo tvarka yra inicijavę ir baudžiamąsias bylas. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija taip pat yra atkreipusi dėmesį, kad kai kuriuose miestuose sukurta tvarka, pagal kurią žurnalistas įleidžiamas į savivaldybę filmuoti tik tada, kai jį ka˛kas kviečia, ir filmuoti tik tai, ką nurodo/kur veda pasikvietęs asmuo. Tai visiškai nesuderinama su demokratinėje visuomenėje žiniasklaidos atliekamomis funkcijomis, kur žurnalistai savo pasirinkimu ir iniciatyva sprendžia, apie ką skleisti informaciją, į kokias temas atkreipti dėmesį ir pan. Todėl situacija, kuomet savivaldos lygmeniu yra nustatomi žymiai griežtesni apribojimai žiniasklaidos laisvei nei aukščiausiose valstybės institucijose, yra paradoksali ir netoleruotina.