LŽS ir NŽKA renginiai

Šį kartą tradicinį trečiadienį LŽS Senjorų klubo narių susirinkimas įvyko ne kaip įprasta, Teatro sąjungos salėje, bet... Trakuose. Klubo pirmininkas Ipolitas Skridla, pasinaudojęs gražiai užsitęsusia „bobų vasara", pakvietę kolegas ne tik pasidairyti po rudenėjančius Trakus, bet ir pasiūlė įdomią pažintinę programą.

Tai, kad mūsų pirmininkas, ruošdamas šią išvyką, gerokai iš anksto padirbėjo, pajutome tik priartėję prie Trakų merijos. Čia, šalia gražaus gėlyno mūsų jau pasitiko merės patarėja Evelina Kislych-Šochienė: „Merė jau laukia jūsų..."

Merės kabinete susitikimą kolega Ipolitas pradėjo paskelbdamas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus įsakymą „Dėl Editos Rudelienės apdovanojimo vardiniu parkeriu":

„Už itin sėkmingą bendradarbiavimą įgyvendinant bendras iniciatyvas, skirtas žurnalistų kūrybos ir kultūros sklaidai, taip pat už didelį asmeninį indėlį stiprinant savivaldos ir žurnalistų bendruomenės bendradarbiavimą į s a k a u Lietuvos žurnalistų sąjungos vardiniu parkeriu apdovanoti Trakų rajono savivaldybės merę Editą Rudelienę."

Įteikęs merei vardinį parkerį, kolega Ipolitas perdavė ir LŽS pirmininko prašymą: pasirašinėti šiuo parkeriu svarbiausius rajonui dokumentus.

Po to įvyko įdomus pokalbis apie rajono ir senojo Trakų miesto problemas. Merė E. Rudelienė papasakojo kaip trakiškiai ruošiasi Seimo rinkimams, supažindino su Trakų plėtros ir aplinkosauginėmis problemomis, pastangomis rūpinantis Lentvario gerbuviu. Įtikinamai kalbėjo ir apie perteklinį Vyriausybės ir įvairių ministerijų diktatą, trukdantį savivaldybei savarankiškai spręsti iškilusias vietines problemas.

Pokalbyje dar dalyvavo merės patarėja Evelina Kislych-Šochienė ir Trakų savivaldybės ryšių su visuomene specialistė, žinoma žurnalistė Sigita Nemeikaitė-Ivaniutina.

Baigiantis susitikimui su mere E. Rudeliene, dovanojome žurnalistų knygų mus priėmusioms merijos darbuotojoms ir Trakų viešajai bubliotekai, šiomis dienomis švenčiančiai savo 80-mečio jubiliejų.

Prie namo, kuriame yra Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija, mūsų irgi laukė. Muziejininkas Dangis Varankevičius supažindino su ekspozicija, papasakojo daug įdomaus apie Lietuvos karaimus. Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija po remonto, buvo atidaryta 1997 m. birželio 28 d., švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines.

Seraja Šapšalas ar Jo Ekscelencija Hadži Seraja Chanas Šapšalas (1873 - 1961) - filologas, orientalistas, Krymo, vėliau - Lenkijos ir Lietuvos karaimų vyriausiasis dvasininkas (hachanas), žymus Lietuvos karaimų dvasinis ir kultūros veikėjas. Jis visą gyvenimą rinko karaimiškas knygas, rankraščius, senuosius dokumentus, etnografinius daiktus, 1916-1929 m. Kryme, Eupatorijoje, veikė jo įkurtas karaimų muziejus. Persikėlęs gyventi į Lietuvą, S. Šapšalas 1938 m. organizavo karaimų muziejaus statybą Trakuose.

Serаjaus Šapšalo teorija apie tiurkiškai-altajišką karaimų kilmę bei pagoniškas karaizmo šaknis (šventų ąžuolų garbinimas, politeizmas, kuriame svarbiausia - dievas Tengri, aukojimas) tapo reikšminga formuojant Rytų Europos karaimų identitetą XX a., bei tebelieka aštrių mokslinių bei visuomeninių ginčų tema.

Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, S. Šapšalo įkurtas karaimų muziejus buvo priskirtas Lituanistikos institutui. 1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, Lituanistikos institutas buvo panaikintas, o 1941 m. sausio 16 d. S. Šapšalo rinkinys suvalstybintas. Įkurtas Karaimų istorijos ir etnografijos muziejus veikė kaip Lietuvo Mokslų Akademijos padalinys, S. Šapšalas buvo paskirtas jo direktoriumi. Kartu MA buvo perduota ir S. Šapšalo surinkta karaimų muziejaus kolekcija: 1141 eksponatas, 1039 knygos, apie 200 įvairių rankraščių hebrajų, turkų, persų ir karaimų kalbomis.

Antrojo pasaulinio karo metu S. Šapšalas darė viską, kad išsaugotų surinktas vertybes ir kolekciją netgi papildė naujais vertingais eksponatais. 1947 m. karaimų muziejus atskiro padalinio teisėmis buvo priskirtas Vilniaus etnografiniam muziejui. 1951 m. Karaimų muziejus likviduotas, inventorizuota rinkinių dalis pateko į Etnografijos muziejų (dab. Lietuvos nacionalinis muziejus), o biblioteka buvo perduota Lietuvos MA bibliotekai (dab. Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje sudaro atskirą S. Šapšalo fondą). Neinventorizuota dalis, likusi S. Šapšalo bute, vėliau perduota Lietuvos dailės ir Trakų istorijos muziejams, kai kas pateko į privačias kolekcijas. Dalis S. Šapšalo mokslinių darbų archyvo buvo perduota tuomečiam Leningrado Azijos tautų instituto skyriui. 1962 m. pagal S. Šapšalo testamentą Ermitažo Rytų ir numizmatikos skyriui buvo perduotos Persijos šiitų ikonos ir 78 sidabrinės monetos, iš kurių 74 datuojamos VIII a. II p. - IX a. I ketv.

1967 m. vasarą Karaimų muziejaus pastate Trakuose buvo atidaryta pirmoji karaimų etnografinė paroda, kurios pagrindą sudarė S. Šapšalo sukauptos kolekcijos eksponatai (iš tuometinio Istorijos ir etnografijos muziejaus bei Trakų istorijos muziejaus fondų).

Pažintį su Trakais baigėme, pasivaikščiojimu po gražią Galvės ežero pakrantę, besigrožint senąją Trakų pilimi, ežere esančiomis salomis ir skanaujant karaimu tradiciniu valgiu - kibinais.