Kultūros renginiai

Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekoje veikia dailininkės Teresės Bajorūnaitės-Lekienės pastelių paroda „Saulės giesmė".

„Man pasteliavimas - tarsi sielos išraiška, mano filosofiniai apmąstymai, poezija popieriaus lape, minties virsmai regimu kūnu. Pastelė - tai lyg kalba, kuria ne šaukiu, o kalbu pašnibždomis, - sako Teresė Bajorūnaitė-Lekienė. -Be kūrybos man dingtų gyvenimo harmonija. Kūrybos šaltinis - tai gilus tikėjimas, čiurlenančių upelių sekamos pasakos, plūgų suraikytos žemės kvapas ir sielą raminanti vyturio giesmė, ošiantys Dzūkijos pušynai. Ten mano didieji džiaugsmai ir nesėkmės, mano pavasariai, vasaros, mano gyvenimo tikėjimas ir viltys, mano kelionė..."

Naujoji Teresės Bajorūnaitės-Lekienės paroda rodoma ir virtualiai, bibliotekos internetinėje svetainėje. Aplankiusieji ekspoziciją kojomis, ras ten daugiau darbų nei matome skaitmenoje, tačiau dailininkės pastelės savitai suspindi ir kompiuterių ekranuose. Verčiant puslapius, sekant vieną po kito darbus, pasineriame į menininkės kuriamus paslaptingus, mąslius grafinius, tapybinius vaizdinius. Pastelių ciklas „Saulės giesmė", tai tarsi iliustracijos Pranciškaus Asyžiečio poezijos kūriniui. Dailininkė, įsiklausiusi šventojo Pranciškaus žodžių, atrodo sklando jo mistinėje realybėje, atveria mums savitus daugiaplanius, simboliais, ženklais supintus reginius. Kiekvieną ciklo darbą norisi atsiversti dar ir dar kartą, pratęsti pokalbį su naujai pamatyta poetine vizija.

Dažnas grafikas, tapytojas siekia plastikoje papasakoti savitą žmogiškosios būties interpretaciją. Cikle „Tapatybė+", dailininkė ieško atsakymų į daugybę ją dominančių klausimų. Atsekiau platų autorės interesų ratą: gamta, geografija, istorija, psichologija, individas ir bendruomenė... Ciklas gal kiek eklektiškas, bet kiekvienas darbas atskirai - puikūs, o „Egiptas" ir „Lietuviškas peizažas" -šedevrai!

Teko su dailininke bendrauti dailininkų klubo „Plekšnė" iškylose, pleneruose. Štai atvažiavo garbi sostinės menininkė į Labanoro girią, žvilgsniu aprėpė aukštas pušis ir, tarsi susiliejo su gamta - lyg niekada didmiestyje negyvenusi. Išsiaiškinome, pasirodo, Teresė daugybę metų pavasarius-vasaras-rudenis leidžia pamiškės sodyboje Dzūkijoje. Paklausus, pasipila pasakojimai apie bites ir žalčius, gluodenus, kukučius, gegutes, panamės gėlynus... Tuos pasakojimus pamatysite ir dailininkės pastelėse. Deja, šiame puslapyje netilpo „Aguonos", darbai iš ciklo „Žalčių pagerbimas. Pagonybė". Apsilankykite Adomo Mickevičiaus bibliotekos internetinėje svetainėje - surasite. Vien dėl pastelės „Karūnuotieji", tai Vizijų angelo ir paukščio kukučio reginys, verta padirbėti paieškoje.

Manau, kad besilankantys parodoje norės daugiau sužinoti ir apie jos autorę.

„Gimiau Radviliškio rajone Navapolio kaime, 1938 balandžio 23 d. Baigiau Telšių taikomosios dailės vidurinės mokyklos keramikos specialybę. 1966 m. baigiau Valstybinio Vilniaus Dailės instituto grafikos fakultetą, kur mokiausi pas profesorius A. Kučą, S. Krasauską, V. Jurkūną, J. Galkų ir kitus. Nuo 1967 m. esu Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Dalyvauju Lietuvos ir tarptautinėse parodose. Esu pelniusi apdovanojimų už plakatus, knygos meną, bei firminius ženklus tarptautinėse parodose. Dalis mano darbų yra muziejų fonduose, privačiose kolekcijose. Ši paroda - dvidešimtoji," - sako Teresė Bajorūnaitė-Lekienė.