2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Gedimino Spūdžio grafikos paroda

2012-11-15
 
Gedimino Spūdžio autorinis darbas

Gedimino Spūdžio autorinis darbas

Valentinas Sventickas

 

Vieną pavakarę kartu su Jonu Rudzinsku užsukome į Gedimino Spūdžio dirbtuvėlę. Jonas anksčiau buvo šį tą sakęs apie savo kolegą, minėjęs, kad jo grafika liečiasi su literatūra. Tiek težinojau.

 

Visiems mums pasitaiko trumpalaikių apsilankymų, pasižvalgymų, akimirksnio pažinčių. Vienos teka ir nuteka kasdienybės upe, kitos lieka atminties kertelėje.

 

Metams bėgant knygų leidėjas (seniai tuo užsiimu) pamato daug grafikos, atsiradusios dailininkams skaitant literatūrą. Žinoma, dažniausiai tai „užsakytos“ iliustracijos, – kas leidėjų (kartais autorių) ir dailininkų sutarta. Bet parodose matau ir laisvų improvizacijų. Po to, kas sakyta, jau nereikia nė aiškinti – G. Spūdys literatūrą „skaito“ savojo meno kalba niekieno nekalbintas. Dažniausiai jo grafika interpretuoja lietuvių literatūros  klasiką, praeities literatūrą. Sako, kad paprastai vaizduotę žadina nuo seno, nuo vaiko ar jaunuolio dienų įsiminusieji kūriniai. K. Donelaičio, Maironio, V. Mykolaičio-Putino...

 

Gal dėl to atsiranda iš karto matomas ypatumas: jo literatūrinė grafika atrodo ateinanti iš didelio susikaupimo, kaip esam pratę sakyti, – iš ilgamečių apmąstymų. Ji nepasakoja kūrinio siužeto, o perteikia atmosferą, stilių, paties dailininko pojūčius. Tai daroma lakoniškom formom. Tokio saiko nei užplanuosi, nei sugalvosi, tai gebėjimas iš neaprėpiamos rašytojo kūrybos visumos pasiimti „reprezentacinį“ štrichą, vingį ar detalę. Kūrybiniai sprūdžiai. Man pasirodė, kad G. Spūdys girdi senosios lietuvių liaudies dailės aidus, kad eina ta klasikine vaga, kuria eita, tarkim, Antano Kučo, Vytauto Kazimiero Jonyno, Viktoro Petravičiaus. Nėra būtina čia sverti, kuris kiek vertas, kalbu tik apie kelią, kuriuo pasukta.

 

Atvirai kalbant, man patinka tradicinė grafikos technika, meistrystė, gebėjimas viską pasakyti juoda ir balta spalva. Mūsų kalbose apie meno gyvenimą atsirado visokių keistų žodžių: projektas, programa, akcija, stipendija, grantas... Ypač įdomiai jie skamba, kai ištariami tarmiškai kalbančio žmogaus, – per radiją, televiziją. Tiek to.

 

Gediminas Spūdys pats sau yra programa. Įgaliotas, įpareigotas, „užprogramuotas“ tik savojo pašaukimo, patirčių, menininko priedermių suvokimo.

Gedimino Spūdžio grafikos paroda atidaroma lapkričio 15 d., ketvirtadienį, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje (Pilies g. 40, Vilnius). Paroda bus eksponuojama iki gruodžio 9 d.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2012-11-15 13:09
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media