Renginiai

Vilniaus geležinkelio stotyje liepos 20 dieną šurmuliavo jaunimas. Iškilmingai buvo palydėta ekspedicijos „Misija Sibiras'12" komanda. Prieš tai įvyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo kancleris Jonas Milerius, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius, kariuomenės vyr. kapelionas pulkininkas leitenantas Rimas Venckus, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentė Loreta Senkutė, fondo „Jauniems" direktorius Arnas Marcinkus, projekto globėjas ir kiti svečiai.

Dvidešimtmetė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), vienijanti 64 nacionalines jaunimo organizacijas, regionines jaunimo organizacijų sąjungas (per 200 000 žmonių), po septynerių metų šį projektą „Misija Sibiras" simboliškai perdavė į labdaros ir paramos fondo „Jauniems" rankas. Fondo „Jauniems", įkurto 2005 m., tikslas - skatinti pozityvias jaunimo iniciatyvas ir pokyčius.

Šiemet šešiolikos narių „Misija Sibiras'12" komanda vyksta į Chakasijos sritį (RF), esančią per 5 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos. Paskutinį kartą ten buvo rengta lietuvių ekspedicija daugiau nei prieš 20 metų. Šios, 11-osios ekspedicijos Sibire misija truks nuo liepos 20 iki rugpjūčio 3 dienos. Tikslas - sutvarkyti tautiečių kapines, susitikti su vietiniais, įamžinti papročius, kultūrą, svarbiausias akimirkas, o sugrįžus - surengti susitikimus, fotografijų parodas. Projekte „Misija Sibiras‘2012" dalyvauja du Lietuvos kariuomenės kariai ir vienas Lietuvos karo akademijos kariūnas (Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės karė savanorė eilinė Monika Jurkšaitytė, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys vyresnysis leitenantas Kazimiras Bogdanas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas Matas Radvilavičius). Šiemet į lietuvių tremties vietas Sibire bus nuvežtas medinis 2,5 metrų kryžius, kurį sukūrė tautodailininkas Vidmantas Zakarka, o išlydint pašventino Vilniaus arkikatedros bazilikos vikaras. Tiesa, „Misija Sibiras'12" medinio kryžiaus maketas eksponuojamas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Tremtinių koplyčioje iki pat „Misija Sibiras'12" pabaigos.

„Šis projektas - išskirtinis, jame dalyvauja jaunimas, žinąs, kas yra pilietiškumas, patriotiškumas. Linkiu atrasti, užfiksuoti tautiečių kapines, susipažinti su vietos lietuvių bendruomene, iš arti pažinti istoriją ir ją papasakoti pargrįžus. Ištvermės, sunkumo akimirką sustokime ir pamąstykime, kad visa tai - dėl Lietuvos", - kalbėjo LiJOT prezidentė Loreta Senkutė.

„Misija Sibiras‘12" komanda Sibirui ir ten pasilikusiems tautiečiams perduos atvirlaiškius: žinutes, palinkėjimus iš Lietuvos, parašytus prie kryžiaus maketo Arkikatedroje bazilikoje ir spaudos konferencijos metu geležinkelio stotyje. Specialus žemėlapis nuolat atnaujinamoje oficialioje projekto interneto svetainėje www.misijasibiras.lt leis stebėti tikslią ekspedicijos dalyvių buvimo vietą Sibire.

Projekto generalinis rėmėjas: koncernas „MG Baltic", informacinis partneris: interneto naujienų portalas Delfi.lt, partneriai: Lietuvos radijas ir televizija, TV Play, „SONY", AB „Lietuvos dujos", AB „Lietuvos geležinkeliai", aukojimo portalas Aukok.lt, J. Kazicko šeimos fondas, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacijų režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, „Endemik", LRV kanceliarija, LR Užsienio reikalų ministerija, Litvakų fondas, bendrija „Lemtis", Radvilės Morkūnaitės labdaros ir paramos fondas. Globėjai: a.a. Prezidentas Algirdas Brazauskas ir EP narys prof. Vytautas Landsbergis.

Kas yra tremtis, kodėl ji tokia skaudi Lietuvai? Kalba faktai.

Tremtis yra bausmės forma, kai asmuo prievarta iškeldinamas iš savo namų (miesto, valstybės ar šalies) draudžiant sugrįžti arba gresiant įkalinimo ar mirties bausmei grįžimo atveju. Tai viena iš griežčiausių bausmės formų. Iki 1953 m. Sovietų Sąjungoje tremtis vartota kaip priemonė susidoroti su politiniais priešininkais ir įvaryti gyventojams baimę. Tremta į tolimas SSRS vietoves.

...Birželio 14-ąją minime Gedulo ir vilties dieną. Tą dieną, 1941-aisiais, vos Sovietų Sąjungai spėjus okupuoti Lietuvą, į atšiauriuosius Rytus pajudėjo pirmieji vagonai su naujajai valdžiai neįtikusiais žmonėmis. Į būsimų tremtinių sąrašus pateko turtingesni ūkininkai, buvę nepriklausomos Lietuvos valdininkai, karininkai, inteligentai, mokytojai ir jų šeimos, nepagailėta nė mažų vaikų... Kai kurioms šeimoms ar žmonėms, įrašytiems į tremtinių sąrašus, pavyko pasislėpti ir tremties išvengti. Tačiau nuosprendžio vykdytojams žūtbūt reikėjo įvykdyti planą, surinkti reikiamą tremtinių skaičių, tad vietoj šių išsigelbėjusių suimdavo ir išveždavo kitus. Per keturias to baisiojo 1941 m. birželio dienas iš Lietuvos buvo išvežta maždaug aštuoniolika su puse tūkstančio žmonių. Beveik pusė jų buvo vaikai iki 16 metų...

...1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu panaudojus gyvulinius vagonus ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų - 10 897 vaikai iki 15 metų. Vykdant centrinio bolševikų aparato Maskvoje direktyvas, tremtiniai nugabenti į Sibirą, SSRS pietus ir kitas menkai tinkamas išgyventi vietoves...

...1944-1953m. tremtis pasibeldė beveik į kiekvieną šeimą. Į tremtinių sąrašus pateko turtingesni ūkininkai, buvę nepriklausomos Lietuvos valdininkai, karininkai, inteligentai, mokytojai ir jų šeimos, nepagailėta nė mažų vaikų. Taip buvo išvežta 300 000 labiausiai išsilavinusių, kūrybingiausių ir darbščiausių Lietuvos žmonių...