2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Rašau ir tobulėju

*print*

Archyvas :: Akmuo iš ateities mokyklos

2021-06-08
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Girmantė Zolubaitė

 

Dženiferė pašoko lovoje. Dar niekada nebuvo susapnavusi tokio baisaus sapno. Kelias minutes neramiai dairėsi ir giliai, tankiai kvėpavo. Nusiraminusi vėl ėmė galvoti apie sapną. Penktokė prisiminė, kad tai buvo kažkas susiję su keliavimu laiku ir keista mokykla. Gal daugeliui tai neatrodytų baisu, bet klasės pirmūnei, kuri įpratusi viską žinoti, susidurti su nežinomybe buvo košmaras. 

 

Staiga Dženiferės mintis nutraukė suskambęs žadintuvas. Tai reiškė, kad mergaitė jau turėjo išeiti iš namų, kitaip nesuspės į mokyklą. Paskubomis susikrovusi kuprinę ji išlėkė pro duris. Kadangi praleido autobusą, dvylikametė pasileido į mokyklą bėgte. Gal todėl ji ir nepastebėjo pasikeitusios aplinkos: mašinos skriejo ore, dauguma žmonių skaitė laikraščius su judančiomis iliustracijomis ir daugiau nei pusė praeivių buvo su virtualios realybės akiniais. Dženiferė nepastebėjo, kad jos sapnas tapo realybe.

 

Mergaitė greitai įpuolė į klasę ir nuskubėjo į savo vietą. Tuo metu turėjo būti matematikos pamoka ir penktokė jau norėjo traukti vadovėlius, kai sunki metalinė ranka palietė jai petį. 

 

- Gal panelė galėtų pasakyti, iš kokios klasės taip atūžė? - kažkas ištarė gergždžiančiu balsu.

 

Dvylikametė atsargiai pakėlė akis ir vos susilaikė neriktelėjus. Už jos stovėjo robotas. Apsidairiusi po klasę ji pastebėjo, kad bent trečdalis mokinių taip pat robotai. 

 

- Aš klausiu tavęs, - pakartojo robo-mokytojas.

- Iš 5d... - tyliai atsakė ji.

- Neįmanoma, - ištarė robotas. - Šią klasę mokau jau dvidešimt metų, bet tavęs dar nesu matęs. Gal tu naujokė?

 

Dženiferė nežinojo ką atsakyti. Gal papasakoti, jog ji kažkaip persikėlė laiku į ateitį? Ne, juk tai neįmanoma! Staiga penktokė atsiminė, kad Simonas jau seniai bando iškrėsti jai pokštą ir mergaitė nusijuokė.

Robo-mokytojas piktokai žvilgtelėjo į mergaitę ir tarė:

- Puiku, tuomet pradėkime pamoką.

 

Robotas sparčiai nusigavo iki lentos ir vienu mygtuko spustelėjimu užrašė ant jos datą. Dženė (taip ją vadino draugai) išsižiojo. Lentoje puikavosi užrašas "3021/09/23". Ji persikėlė tūkstantį metų į priekį. 

 

Staiga mokytojas atsisuko ir ėmė kalbėti:

- Šiandien nagrinėsime kelionių laiku meną.

 

Vos tik jis tai ištarė, šviesos klasėje aptemo ir ant lentos pasirodė instrukcija, kaip keliauti laiku. Dženiferė greitai kibo į darbą. Nors ir neplanavo praleisti šioje eroje viso likusio gyvenimo, įgimtas visažiniškumas neleido praleisti pamokos drybsant suole ir nedirbant. Be to, šios žinios padės grįžti atgal į 2021 m. 

 

Kai mokiniai susipažino su informacija lentoje, robo-mokytojas vėl pradėjo kalbėti:

- Su teorijos dalimi jau susipažinome, dabar imsimės praktikos. Visi gausite po keliavimo laiku akmenį. Pabandykite nukeliauti laiku keliomis dienomis atgal ir grįžti. 

 

Dženiferė nė nesiruošė užsibūti ilgiau ir atlikusi visus nurodymus spustelėjo mygtuką ant akmens ir...

 

Mergaitė vėl pašoko lovoje. Nejau ir vėl viskas kartosis?! Nieko nelaukdama ji pripuolė prie lango ir vos neiššoko pro jį. Pagaliau, viskas grįžo į savas vėžes. 

 

- Brangute, eik valgyti!

 

Dženiferės krūtinė prisipildė džiaugsmo. Penktokė pripuolė prie durų, bet prieš tai apžvelgė kambarį. Viskas buvo savo vietose, tik, o siaube, ant lovos gulėjo violetinis kamuoliukas! Dženė pripuolė prie lovos ir pačiupusi akmens sunkumo kamuoliuką įmetė jį į stalčių. Toliau viskas buvo taip kaip ir įprastai. Tik stalčiuje slėpėsi akmuo iš ateities mokyklos. O galvoje vis sukosi vaizdai...

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 12 m./

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-06-15 18:09
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media