Aktualijos

Vakaris Vingilis

2020-aisiais pasaulį užklupusi pandemija gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Niekada apie nuotolinį mokymą negalvojusiems moksleiviams teko netikėtai jį išbandyti. Sunkumų būta, ir ne vieno. Pirmosiomis dienomis strigo programinė įranga, vėliau prasidėjo chaosas pamokose ir patyčių banga, o galiausiai moksleiviai šiaip ne taip įsivažiavo į nuotolinį mokymą.

Dabar, kai Lietuvos, o kartu ir viso pasaulio moksleiviai mokosi iš namų bene jau pusę metų, pasigirsta kalbų, kad tam buvo nepakankamai pasiruošta ir toks mokymosi būdas turi daug trūkumų. Yra ir žmonių, teigiančių, kad toks mokymo būdas davė labai daug naudingų pamokų tiek moksleiviams, tiek mokytojams. Mokytojai įvaldė išmaniąsias technologijas, o rengdami užduotis ir atsiskaitymus, nestokojo kūrybiškumo. O štai moksleiviai išmoko planuoti savo laiką, jausti atsakomybę už save ir savo ateitį, daugiau mokantis savarankiškai.

Per šį sudėtingą laikotarpį buvo rengiami ir testai, kurie nusakė situaciją apie nuotolinį mokymą Lietuvoje. Vienoms mokykloms jis praėjo gana sklandžiai, kitos sėkme nesublizgėjo. Tačiau ar sėkmė priklauso tik nuo mokyklos ir joje dirbančių mokytojų? Galbūt tai ir pačių mokinių atsakomybės egzaminas, kaip gerai jie gali mokytis nebūdami mokykloje?

Neseniai Lietuvos vaikų ir jaunimo centre veikiančio Jaunųjų žurnalistų klubo nariai surengė diskusiją apie nuotolinio mokymo sėkmę.  JŽK narė Evelina, paklausta, ar jos mokykloje pamokos vyksta sklandžiai ir ar visi jos mokytojai yra įvaldę informacines technologijas, teigė, kad mokytojai pakankamai jauni ir dažnai su problemomis nesusiduria. Ji sakė, kad problemų pasitaiko, bet didžioji dalis pamokų vyksta sklandžiai.

 O štai kita narė Liepa išskyrė mokytojo, kuris dirba nuotoliniu būdu, pliusus ir minusus. Ji mano, kad šiuo laikotarpiu iš mokytojų moksleiviai gauna žymiai daugiau laisvės ir tai gali būti tiek pliusas, tiek ir minusas. Pašnekovė teigia, kad vienas iš geriausių dalykų, kuriems mokytojai šiuo metu suteikia daugiau laisvės, yra laiko planavimas, kadangi ne visos pamokos vyksta pagal tvarkaraštį. O štai blogas dalykas yra tai, jog mokytojai dažnu atveju praranda kontrolę. Mokiniai dažnai nesimoko, elgiasi neatsakingai ir pasidaro sau “meškos paslaugą”, nes neįgyja žinių, o brangų laiką praranda.

Diskusijoje buvo pakalbinta ir Jaunųjų žurnalistų klubo vadovė Erika Straigytė, kuri taip pat dirba ir  dėstytoja. Ji teigė, jog problemos, su kuriomis susiduria pedagogai pastaruoju metu, galbūt net nėra problemos.

“Visos problemos priklauso nuo požiūrio. Jeigu aš sukčiau galvą dėl to, kiek studentų dalyvauja mano paskaitose, arba blogai jausčiausi, kad nematau nei vieno žmogaus su vaizdu, tai būtų labai kvaila. Aišku,  sunku dirbti, kai nėra gyvos reakcijos iš auditorijos. Bet jei mano tikslas − perteikti žinias ir turinį tiems, kurie dalyvauja ir nori išgirsti tą turinį, tai aš problemos čia nematau ir jos dėl smulkmenų nekeliu.”

Nuotolinio mokymo sėkmė dar priklauso ir nuo greito problemų sprendimo. Štai šio klubo narės Ievos mokykloje ugdymo spragas, kurios iškyla mokantis, mokykla bando taisyti konsultacijomis. Tokia praktika tikrai pasiteisinusi, mokiniai jas lanko noriai, o ir naudos jos atneša daug.

Dar viena sėkmės paslaptis − tai mokinių bendruomeniškumas ir socializacija. Yra daug nuomonių, kad mokinio vaizdo rodymas pamokoje yra ne tik kontrolės įrankis mokytojui, bet ir įrankis, atstojantis gyvą bendravimą. Tačiau Vilniaus Žemynos gimnazijoje praktika yra kiek kitokia. Bendravimo stoką mokykla bando sumažinti, rengdama žaidimus per “Kahoot” programėlę, ir tai tikrai geras pavyzdys. Mokiniai bendradarbiauja, atlieka įdomias užduotis kartu ir smagiai praleidžia laiką.

Taigi, šiuo metu itin aktualaus nuotolinio mokymo problemų yra tikrai ne viena, o tai, kaip jos bus išspręstos, taipogi priklauso nuo daugelio faktorių. Sėkmei svarbus pats ugdymo ir pamokų skaičius, rengiamos konsultacijos.

O kartais reikia į viską pažiūrėti iš kitos pusės, kaip dėstytoja Erika teigia, kad problemos priklauso nuo požiūrio. Galbūt kai kurios problemos net nėra problemos, o tik smulkmenos, iškylančios šiuo sudėtingu laikotarpiu.

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autoriui 17 m./