2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Vaizdų ir prisiminimų kelias į Černobylį

2016-04-26
 
Ritos Umbrasaitės piešinys/ LVJC dailės studija, vad.L.Mažeikaitė/ E.Straigytės nuotrauka

Ritos Umbrasaitės piešinys/ LVJC dailės studija, vad.L.Mažeikaitė/ E.Straigytės nuotrauka

Neringa Juta Nalivaikaitė

 

Šiandien skaitant portalus, akis užkliūva už straipsnių apie kadaise įvykusią Černobylio avariją. Deja, bet kiek pastebiu tarp bendraklasių, dalis jų nelabai daug žino ar supranta apie šią avariją... Tikriausiai dėl šios prižasties gana neseniai mokytoja nusprendė mokiniams parodyti filmuotų siužetų iš Černobylio. Nors iki tol šiek tiek žinojau apie šią avariją, buvo įdomu sužinoti kai kuriuos faktus. Pavyzdžiui, kad dar ir dabar, praėjus apie 30 metų nuo šio įvykio, yra negerai vaikščioti per žolę, nes joje yra susikaupę keliasdešimt kartų daugiau radiacijos nei yra ore.

 

Žiūrėdami filmą, visi mokiniai reagavo skirtingai. Vieni buvo rimti, susidomėję, kitiems viskas atrodė labai juokinga,  kai kuriems buvo visai nesvarbu ir neįdomu. Po pamokos daugelis aptarinėjo matytus vaizdus. Nemažai daliai mokinių filmas pasirodė labai naudingas, o keli net sakė, jog tikrai norėtų pamatyti Černobylį gyvai.

 

„Esu girdėjusi, kad Ukrainoje, Černobylyje įvyko avarija atominėje elektrinėje. Apie ją, kiek žinau, žmonėms nebuvo pranešta net kelias dienas. Girdėjau, kad ten vyksta ekskursijos ir norėčiau ten nuvykti, apsidairyti, pamatyti, kas liko iš to miesto. Šiek tiek bijočiau, bet noras būtų didesnis, nei pati baimė. Tikriausiai vykčiau rudenį, kai nėra labai šalta ar labai šilta“, sako septyniolikmetė Ingrida.

 

Na, o žurnalistė ir Jaunųjų žurnalistų klubo vadovė Erika Straigytė pasakojo, jog kartą vyko rengti reportažo į miestelį, esantį netoliese Černobylio, ir kalbėjosi su viena ten gyvenančia šeima. Šeima labai džiaugėsi, kad namą, kuriame gyveno, gavo beveik nemokamai. „Man pasirodė keista, kaip taip gali būti. Paaiškėjo, kad namą jie pasistatė patys, o sienojus jam parsivežė iš Černobylio zonos. Šeima augino mergaitę. Ėmiau žiūrėti į ją, ruošiančią namų darbus, ir ieškoti kokių nors požymių, ar jai viskas gerai su sveikata. Pačiai teko vieną naktį ten nakvoti“. Paklausta, ar nebuvo baisu, atsakė, jog „žurnalistinis smalsumas nugalėjo“.

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. E.Straigytė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-05-23 15:47
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media