2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Antras bandymas mokytis nuotoliniu būdu

2020-11-03
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Girmantė Zolubaitė

 

Vasaros pradžioje aprimus covid-19 pirmajai bangai, o dabar vėl užplūdus, po keturių mėnesių vėl po truputį prasideda nuotolinis mokymas.

 

Daugelis išmoko naudotis įvairiomis programomis, kuriomis gali ir toliau kokybiškai mokytis, tad per daug dėl to nesijaudina. Nors yra ir tokių mokinių, kurie (kaip ir keletas mano klasiokų) nesusigaudo, kada ir kaip reikia prisijungti prie pamokų.

 

Taigi pirmasis karantinas labai daug išmokė naujų dalykų ir dabar prasidėjus antram jau jaučiame tvirtesnę žemę po kojomis. Tačiau kokie pojūčiai buvo pirmąkart mokantis nuotoliniu būdu, kai visa Lietuva buvo užsidariusi namie?

 

Iš pradžių man vis reikdavo tėčio pagalbos, nes visiškai nesigaudydavau, kaip prisijungti prie ,,Zoom’’ ir ,,Microsoft Teams’’ programų. Tačiau vėliau išmokau dirbti ne tik su šiomis programomis, bet ir su ,,Eduka klasės’’, ,,EMOS’’, ,,Vyturio’’ ir ,,Skype’’, ,,Messenger’’ programomis. Dar dabar atsimenu, kaip apie dvi valandas žiūrėdavau mokomąsias laidas ir iškart po to eidavau prie kompiuterio ir nuo 14.10 val. jungdavausi prie ,,Zoom’’ arba ,,Microsoft Teams’’.

 

Na, bet gal grįžkim iš kovo į lapkričio mėnesį ir pakalbėkim apie antrąjį karantiną. Pradėjus iš naujo mokytis nuotoliniu būdu reikia vėl įprasti prie sėdėjimo vienoje vietoje ir įsivažiuoti į naują ritmą. Nors  ne viskas liko taip pat. Praėjusiais metais būdama ketvirtoje klasėje aš turėjau maždaug 3-4 prisijungimus per savaitę ir dažniausiai jungdavomės per ,,Zoom’’ programą. Dabar jungiamės apie 2-3 kartus per dieną ir tai darome per „Microsoft Teams’’ programą.

 

Mano sesutė Alvilė vis dar eina į mokyklą ir mokosi gyvai. Ir ji tuo džiaugiasi, nes nors ir su kaukėmis, bet ji gali mokytis, puikiai matydama klasiokus ir juos girdėtdama be trikdžių ir aido.

 

Mano mama Alita taip pat dirba iš namų, todėl pastebi ir mūsų mokymosi procesus. Ji į nuotolinį mokymąsi žvelgia iš dviejų pusių. Pastebi, kad kadangi ir patys tėveliai dirba nuotoliniu būdu, tai yra šiek tiek sudėtinga, nes dažnai tenka derinti darbo grafikus su pamokų grafiku, būna daugiau triukšmo.

 

Tačiau mama pastebi ir gerąją pusę. Ji džiaugiasi, kad vyresnioji dukra jau dirba iš namų, kai tuo tarpu mažieji dar eina į mokyklą gyvai. Mamos nuomone, mokydamiesi nuotoliniu būdu vaikai šiuo periodu yra saugesni.

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 11 m./

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-11-03 19:22
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media